Šventė – tortas su žvakutėmis? Fejerverkai? Pilna salė žmonių, muzika, juokas ir šurmulys?

Į šį klausimą bandė atsakyti III ir IV kl. mokiniai. Pasiūliau jiems ne tik nufotografuoti šventę, bet, svarbiausia, pabandyti ją suprasti: kaip  atpažįstame šventę ir ar visada ji turi būti triukšminga ir kupina žmonių?

Trečiokai rinkosi spalvotą fotografiją ir būtent spalvos čia tapo svarbia pasakojimo dalimi – jos padėjo perteikti nuotaiką, gyvumą ar tiesiog akį patraukusią detalę. Užfiksuotose akimirkose mokiniai ieškojo to, kas šventę daro švente.

Abiturientai šventę fiksavo juodai baltoje fotografijoje. Atsisakius spalvų, dėmesys nukrypo į šviesą ir šešėlį, formas, žmogaus emociją, aplinkos detales.

Ir vieni, ir kiti mokiniai turėjo progą įsitikinti, kad fotografuoti – tai ne tik spausti fotoaparato mygtuką. Pirmiausia reikia pamatyti. Sustoti. Pažvelgti. Juk galbūt šventė nėra vien ta diena, kurią pažymime kalendoriuje. Ji gali slėptis žmogaus šypsenoje, susitikime, laukime, ant stalo paliktoje lėkštėje, saulės blyksnyje ar akimirkoje, kai tiesiog gera būti kartu.

Šis fotografijos projektas tapo ne tik praktine kūrybine užduotimi, bet ir galimybe pažvelgti į kasdienybę kitu žvilgsniu ir pabandyti atsakyti į klausimą: ar šventę sukuriame patys, o gal ją tiesiog išmokstame pastebėti?

Tikiuosi, kad mokinių fotografijos žiūrovus įkvėps paieškoti šventės ir savo kasdienybėje.

 

Jovita Ratnikienė, dailės mokytoja