Spalio 1 d. gimnazijos mokytojai lankėsi Šeduvos muziejuje „Dingęs Štetlas“, vietoje, kuri pasakoja apie išnykusį pasaulį. Štetlas – jidiš kalbos žodis, reiškiantis „nedidelis miestas, miestelis“, apibūdinantis miestą Vidurio ir Rytų Europoje, kuriame iki Antrojo pasaulinio karo didelę gyventojų dalį sudarė žydai.
„Dingęs Štetlas“ yra ne tik praeities liudininkas – jis siekia pagerbti, išsaugoti ir, kur įmanoma, atgaivinti atmintį. Muziejaus parodose, pasitelkiant fotografijas, miestų žemėlapius, rašytinius įrašus ir vaizdo įrašų liudijimus, kuriuose Šeduvos žydų palikuonys dalijasi savo šeimų gyvenimo istorijomis, atkuriamas štetlo pasaulis – pasaulis, kurio nebėra.
Tai buvo ne tik pažintinė išvyka, bet ir jautrus susitikimas su istorija. Šeduvos štetlas priminė, kiek daug gali papasakoti vieta, kurioje šiandien tvyro tyla. Čia susipina žydų bendruomenės gyvenimo istorijos, tradicijos, likimai ir skaudūs XX amžiaus išgyvenimai. Klausydamiesi pasakojimų, mokytojai galėjo ne tik geriau pažinti Šeduvos praeitį, bet ir iš naujo pajusti, kad už istorijos faktų ir datų slypi žmonių gyvenimai, jų likimai, svajonės, netektys ir atmintis.
Iš Šeduvos išvykome su mintimi, kad atmintis gyva tol, kol apie ją kalbame, klausomės ir perduodame ją kitiems. „Dingęs Štetlas“ padėjo sustoti, įsiklausyti, patirti svarbią atminties ir žmogiškumo pamoką.
Rasa Zvilnaitė, neformaliojo švietimo mokytoja













