Jei ne smalsumas („o kur visa tai nuves?“) ir pažadas kolegei, lietuvių kalbos mokytojai Jolantai Valančienei, kad dailės pamokose kūrybiškai užbaigsime Antikos mitų nagrinėjimui skirtų pamokų ciklą, tikriausiai būčiau atsisakiusi idėjos tapti šio projekto dalimi. Juk į antikinį pasaulį paskutinį kartą gilinausi prieš daugelį metų, dar besimokydama mokykloje. Tačiau, kaip sakoma, mokytis reikia visą gyvenimą. Todėl skyrusi du intensyvius pusdienius informacijos paieškai, analizei ir palyginimui, žengiau žingsnį.
Siekdama sužadinti mokinių smalsumą, pasiūliau ne tik įsigilinti į graikų mitologijos herojės Danajos likimą, bet ir palyginti, kaip šią temą savo kūriniuose interpretuoja tokie žymūs menininkai kaip G. Klimtas, Rembrantas ir Ticianas. Mokiniai analizavo šviesos ir spalvų niuansus, kompozicinius sprendimus bei tyrinėjo, kaip kuriama konkrečios akimirkos nuotaika. Dirbdami grupėmis savarankiškai domėjosi mitais ir juos vaizdavusiais dailininkais, ieškojo kūrinio interpretacijai reikalingų sprendimų, rinkosi fotografijai tinkamas erdves, kūrė kompozicijas, pozavo, redagavo nuotraukas ir galiausiai pristatė savo darbus klasės draugams.
Įsivertinimo pamokoje nuskambėjo ir pačių mokinių refleksijos:
„Išmokau idėją perteikti vizualiai.“ (Dovydas);
„Pozuoti sunkiau nei maniau.“ (Diana);
„Mažos detalės gali pakeisti nuotraukos vaizdą.“ (Martynas);
„Sužinojau apie simbolių ir kompozicijos svarbą.“ (Miglė);
„Fotografijos menas yra sudėtingesnis, nei maniau.“ (Emilija);
„Supratau, kad kiekvienas simbolis ir šešėlis turi didelę reikšmę.“ (Gabrielė).
Šiandien, džiaugdamasi rezultatais, nuoširdžiai dėkoju iniciatyviajai kolegei Jolantai ir darbštiems, smalsiems bei kūrybingiems IIm klasės mokiniams, įrodžiusiems, kad Antika, jei tik nugali nežinojimo baimę, gali būti labai įdomi ir artima.
Jovita Ratnikienė, dailės mokytoja