Labai džiugu, kad po ilgos pertraukos, gruodžio 3 d., mūsų kuratorė Danguolė Kukla mums suorganizavo puikią, kupiną įspūdžių, naujų potyrių, nuotykių  edukacinę išvyką į Kauną. Tiesa, teko palūkėti autobuso, tad turėjome puikaus laiko susimojuoti ir persimesti keliais mielais žodžiais.

Kauną pasiekėme, rodos, akimirksniu. Pirmoji mūsų stotelė buvo Kipro Petrausko, garsaus tarpukario Lietuvos operos solisto namai, kuriuose dabar įkurtas muziejus. Pasiskirstę į kelias grupeles dalyvavome edukacijose.

Pirmoji edukacija – vardinio muilo gamyba. Patys išbandėme, kaip galima greitai ir, laikantis ano meto gamybos principų, nesunkiai pasigaminti muilo. Antroji edukacija –  pasivaikščiojimas po autentiškai išsaugotas jo namus. Kruopščiai išlaikyti iki smulkiausių detalių namai nukėlė mus į tarpukario Lietuvą, o šiuolaikiniai stendai buvo užgožti įspūdingais to laiko baldais, meno dirbiniais. Trečioji edukacija – tuometiniai operos ir baleto teatro rūmai. Žinoma, jų jau nebėra, tačiau tame muziejuje yra kambarys – buvę rūmai. Ten sužinojome apie anuometinę kultūrą, menininkų gyvenimo būdą, aprangą, spektaklius, išgirdome įdomių istorijų.

Pačiame miesto centre, prie Šv. Mykolo soboro, susitikome su edukatorėmis, kurios paruošė mums pažintinę programą po miesto centrą. Ši maža ekskursija buvo kitokia: niekas mums nepasakojo, niekur  nevedžiojo, viską sužinoti ir surasti turėjome patys. Vėl susiskirstėme į grupes ir, gavę specialias programėles, vaikščiojome po centrą ir su žemėlapiu bandėme rasti nurodytus objektus. Rungtyniavome tarpusavyje, kuri komanda pirmoji aplankys visas vietas.

Turėdami laisvo laiko, vaikštinėjome po Kauno senamiestį. Vieni ėjo apžiūrėti Kauno kalėdinės eglutės, kiti pavalgyti, treti šiaip vaikštinėjo.

Kelionė autobusu namo buvo smagi – muzika, dainos ir juokas liejosi laisvai.

Viską apibendrinęs, galiu pasakyti, kad kelionė buvo ir smagi, ir įdomi. Pamatėme ne tik jau senokai matytą Kauną, bet pajutome, koks gražus tarpusavio ryšys mus sieja.

 

Vilius Klimavičius, III kl. mokinys