Atrodo, kad ruduo užsibuvo, dargana ir drėgnas oras  visai nedžiugina, trumpos ir tamsios dienos, ilgi vakarai.  Karantinas.  Nuotolinis.  Kompiuterio monitorius. Slogi nuotaika.  Atrodo, kad viskas jau tęsiasi amžinybę  ir niekada nesibaigs.

Bet miestas pradeda puoštis, parduotuvių lentynos pildosi kalėdinėmis dekoracijomis, dovanomis, įžiebiama pagrindinė miesto eglė,.. Ir  mes (gal kai kurie ir nelabai noriai) pradedame laukti didžiųjų metų švenčių.

Gal pats laikas įsileisti į širdis truputėlį šventinio pajautimo ir nuotaikos? Cinamono, gvazdikėlių, imbiero ir medaus kvapo? Gal išsikepkime meduolių?

Ir išsikepėme!  I–III kl. mokiniai per technologijų pamokas mokėsi gaminti meduolinę tešlą, ieškojo įvairiausių receptūrų – nuo paprasčiausio meduolio, meduolinių „bučkių”, tradicinių grybukų iki spalvotu glajumi dekoruotų sausainių. Smagu pasidalinti mokinės Barboros mintimis ir mokinių kurtais atvirukais, kuriuose jų pačių iškepti meduoliai.

Audronė Zibalienė, technologijų mokytoja

 

 

Pasirinkau tikriausiai visiems labiausiai žinomą kalėdinį kepinį – meduolinius sausainius. Pasakyti, jog juos ištraukus iš orkaitės ir kvapui pasklidus po namus mane apėmė nostalgija, būtų didžiausias to jausmo sumenkinimas.

Maigydama minkštą, trapią tešlą, truputį nerimavau dėl jos konsistencijos. Žiūrėdama į smagias žmogeliukų sausainiams formeles, staiga prisiminiau, kaip aš, dar maža mergaitė, lipdavau ant kėdės, kad pasiekčiau stalą, ir kartu su mama gamindavau kalėdinius sausainius. Kai atidariau orkaitės dureles, nosį pasiekė nuostabus kvapas, kai ištraukiau pirmąją skardą, vaizdas nenuvylė.

Mane užvaldė vaikystės prisiminimai. Prisiminimai apie mamos juoką, kai tėtis, bandydamas užtepti glajaus ant sausainių, kažkokiu būdu paversdavo glajų visų paviršių namuose puošmena. Prisiminimai apie švelnius tėvų pabarimus, kai jau išsivaliusi dantis, bandydavau nugvelbti iš dėžutės dar kokį sausainį. Prisiminimai apie Kūčias, per kurias ant stalo visada būdavo padėtas krepšelis storų, meduolinių sausainių (nemanau, kad mes tada tešlą dėdavome į šaldytuvą, o be tos procedūros tešlos neįmanoma iškočioti plonai).

Skanaudama savo keptus sausainius, net iki ašarų džiaugiausi užklupusiais prisiminimais.

Labai esu patenkinta rezultatu. Tai, kad turėjau dalį sausainių paslėpti vien tam, kad namiškiai jų nesuvalgytų per vieną vakarą, pasako, jog meduoliniai sausainiai tikrai pavyko.

Barbora Dijokaitė, IIM kl. mokinė