Po nedidelės pertraukos vėl į gimnaziją iš įvairių Lietuvos miestų miestelių sugūžėjo lietuvių kalbos mokytojai. – spalio 29 d. jie rinkosi į gerosios patirties forumą „Lietuvių kalbos ir literatūros bendrosios programos įgyvendinimo iššūkiai“. Forumo tikslas – paskatinti šalies lietuvių kalbos mokytojus dalintis savo gerąja patirtimi. Šių metų renginys ypatingas: jo organizavime dalyvavo dviejų Šiaulių gimnazijų lituanistai – Didždvario ir J. Janonio.
Po sveikinimo kalbų Miglė Meidutė, NŠA Pasiekimų departamento Pasiekimų patikrinimo užduočių skyriaus vedėja, dalyviams pristatė lietuvių kalbos ir literatūros VBE ir PUPP pokyčius, kurie ne itin nudžiugino lituanistus, tas NŠA atstovės paprašyta daugiau dėmesio skirti mokytojų praktikų pastaboms ir siūlymams.
Didžiuojamės, kad Šiauliuose dirba profesionalūs mokytojai, žengiantys koja kojon su naujovėmis, aktyvūs ugdymo turinio atnaujinimo dalyviai: Audronė Ganusauskienė, J. Janonio gimnazijos lietuvių k. mokytoja ekspertė, Živilė Muzikevičiūtė, Lina Michailovienė, J. Janonio gimnazijos lietuvių k. mokytojos metodininkės, pristatė jų rengtą lietuvių kalbos vadovėlį 9 kl., Janina Dombrovskienė, Didždvario gimnazijos lietuvių k. mokytoja ekspertė, – literatūros vadovėlį 11 kl.
Pirmąkart buvo pamėginta organizuoti 1 minutės idėjų banką: mokytojas per 1 minutę turėjo pristatyti pamokose taikomą ir sėkmingai pasiteisinusią idėją. Kuo daugiau idėjų, tuo turtingesnis bankas. Deja, šių metų bankas nelabai turtingas, bet džiugu, kad pradžia padaryta. Po pietų pertraukos darbas vyko grupėse. Svarbu akcentuoti, kad dalyviai turėjo galimybę dalyvauti visose grupėse, ne tik mokytis, bet ir pristatyti savo patirtį.
Janina Dombrovskienė ir Rimvydas Sruogis, J. Janonio gimnazijos lietuvių k. mokytojas ekspertas, su mokytojais diskutavo, kaip mokinius mokyti interpretuoti tekstą. Mokytojų pasirinktas aspektas – klasikinio ir modernaus teksto interpretacija pagal atnaujintos programos reikalavimus. Rimvydas pristatė klasikos kūrinio sampratą, interpretacijos teorinę medžiagą ir pateikė V. Mykolaičio-Putino romano ,,Altorių šešėly“ ištrauką, skyrė užduotį – duotu aspektu parašyti interpretacijos įžangą (nesieti su žinomu kontekstu, o paremti teksto idėjomis). Mokytojų parašytos įžangos buvo lyginamos su mokinio parašytu tekstu. Janina sistemino dalyvių mintis ir braižė darbo minčių žemėlapį. Be to, mokytojams pateikė postmodernaus teksto „Solo“ grupės sukurtos dainos tekstą „Eskalatorius Į dangų“, analizės užduotį. Skambant elektroninei muzikai, remiantis pateikta medžiaga, reikėjo paaiškinti, kaip šiuolaikiniame tekste skirtingomis priemonėmis yra perteiktos universalios idėjos ir problemos. Lyginant skirtingus tekstus, buvo prieita prie išvados, kad klasikinis tekstas mokiniui suprantamas sunkiau nei šiuolaikinis, nors mokytojui šiuolaikinis tekstas dėl neįprastos struktūros ir neišbaigtumo, netikėtumo principo atrodė sunkiau suvokiamas. (Janina Dombrovskienė)
Jolanta Valančienė, Didždvario gimnazijos lietuvių k. mokytoja metodininkė, ir Lina Michailovienė aiškinosi, kaip mokinius mokyti išspręsti duotą problemą. Grupės tema itin aktuali, nes būtent šiais mokslo metais pirmąkart abiturientai turės rašyti probleminio klausimo svarstymo darbą. Mokytoja Jolanta dalijosi patirtimi, kaip su mokiniais išsiaiškina rašinio problemą, moko atrasti dviejų aspektų prieštarą, kokią schemą verta taikyti gilinantis į problemą. Lina pasiūlė konkrečią veiklą pamokoje – duoto teksto (naujas reikalavimas rašant tokio tipo rašinį) analizės lentelę. Mokytoja tikino, kad mokiniai turėtų įgusti analizuoti tekstą ir atskleisti duoto teksto ir rašinio temos ryšį. Po pranešimų forumo dalyviai atliko praktinę užduotį: analizavo duotas V. Mykolaičio-Putino romano ,,Altorių šešėly“ ir Ibseno dramos ,,Lėlių namai“ ištraukas ir pildė pasiūlytą analizės lentelę, aptarė tekstuose išryškėjusią polemiką, aiškinosi, ką mokinys turėtų akcentuoti pastraipoje. (Jolanta Valančienė)
Asta Gagilienė ir Jūratė Stancelienė, Didždvario gimnazijos lietuvių k. mokytojos metodininkės, dalijosi įgyta patirtimi Erasmus+ projekte „Kaleidoscope: exploring experiences og exile through creative media“ ir pateikė būdų, kaip ugdyti mokinių kūrybinį rašymą. Analizuojant kūrinius ir rašant analizes bei rašinius, pastebėta, kad mokiniai sunkiai suvokia tekstą, nukrypsta nuo pagrindinės minties, nesusieja teksto su kontekstu, todėl reikia ieškoti įvairių būdų tam mokyti. Vienas iš tokių būdų – kaleidoskopas. Jo esmė yra tokia: mokiniai pagal spalvas įvardija savo jausmus, tuomet pasakoja istorijas, turėjusias įtakos jų gyvenimui, kuria pagal jas filmukus. Visa tai moksleivius kreipia į geresnį skaitomo teksto suvokimą, dėmesio koncentravimą. Kadangi analizei bus duodami ir nežinomų autorių tekstai, grupėje buvo pasiūlyta aptarti Manto Gimžausko eilėraštį „Augalas dar neišdygęs“ bei Ievos Toleikytės eilėraštį „Noriu keliauti“. Mokytojams patiko tekstai, buvo diskutuojama apie juose keliamų problemų aktualumą. (Asta Gagilienė)
Po aktyvaus darbo grupėse sekė ir forumo apibendrinimas. Dalyviai pildė refleksijos lapelius, kuriuose vieningai nurodė, kad forume pateikta informacija išties buvo labai naudinga, jie patikino, kad tikrai pasinaudos probleminio klausimo analizės, teksto interpretacijos gairėmis, dėkojo už tai, kad dabar drąsiau jausis rinkdamiesi ir interpretuodami modernius tekstus, be abejo, pritaikys ir 1 minutės idėjų banko idėjas, pasiūlytus žaidybinius elementus. Nors vadovėlių pristatymai buvo įdomūs, plenariniame posėdyje dalyviai vis tik pageidautų išgirsti mokytojų praktikų taikomų metodų, būdų, sėkmės receptų.
Audronė Saldauskienė, ugdymo skyriaus vedėja
