Nors dauguma moksleivių vasarą mėgaujasi atostogomis, savanoriai neilsi. Nuo praėjusių metų gruodžio pradėjau aktyviai savanoriauti Lietuvos Raudonajame Kryžiuje (toliau – LRK). Per šį laiką ne tik išmokau teikti pirmąją psichologinę pagalbą, bet ir baigiau pirmosios pagalbos mokymus, kurie suteikė galimybę šiomis žiniomis dalytis su kitais. Užsiėmimų vedimas stovyklose tapo viena iš mano vasaros CAS veiklų. Liepos ir rugpjūčio mėnesiais dviejose stovyklose kartu su kitomis LRK savanorėmis vedžiau užsiėmimus apie išvykimo krepšį bei pradinį suaugusiojo gaivinimą.
Vaikams ne tik pasakojome apie tinkamą pasiruošimą nelaimės atveju, bet ir suteikėme galimybę patiems išbandyti gaivinimo veiksmus naudojant tam skirtą manekeną. Ši patirtis buvo įdomi, tačiau pareikalusi nemažai kantrybės ir gebėjimo prisitaikyti. Reikėjo ne tik aiškiai perteikti informaciją, bet ir sudominti klausytojus bei paskatinti juos patiems įsitraukti į praktines užduotis.
Supratau, kad mokėti atlikti tam tikrus veiksmus pačiai yra viena, o gebėti juos aiškiai paaiškinti kitam žmogui – visai kas kita. Labiausiai džiaugiuosi tuo, kad ši veikla leido ne tik įtvirtinti savo pirmosios pagalbos žinias, bet ir pasidalyti jomis su kitais. Manau, kad gebėjimas tinkamai reaguoti nelaimės atveju yra svarbus kiekvienam, todėl labai smagu žinoti, kad galbūt vienas iš mano užsiėmimuose dalyvavusių žmonių ateityje galės panaudoti įgytas žinias ir padėti kitam.
