Gruodžio 7 d. I kl. mokiniams buvo organizuota STREAM diena. Tą dieną mokiniai turėjo 6 netradicines pamokas, kuriose, be abejonės, patobulino visas septynias kompetencijas. Visas pamokas siejo… Napoleonas. Mat, prieš kokią savaitę ar dvi pirmokai keliavo į kino teatrą ir žiūrėjo 2023 m. filmą apie vieną geriausių ir sėkmingiausių karo vadų pasaulio istorijoje „Napoleonas“. Mokytojų grupė priėmė sprendimą tęsti Napoleono temą.

1 pamoka „Memų kūrimas: mažas žmogus – didelė istorija“. Istorijos mokytoja Asta Andžiuvienė

Bendradarbiaudami grupėse, mokiniai kūrė memus (paveiksliuką su tam tikra žinute) apie Prancūzijos imperatorių Napoeloną. Kaip tvirtino pirmokai, memai ne tik jiems įdomūs, bet ir trumpam leidžia pasijusti interneto „madų“, įvykių dalimi. Jų kūrimas padėjo mokiniams pasitikrinti ne tik istorines žinias, bet ir ugdė kūrybiškumo, bendradarbiavimo kompetencijas.

2 pamoka „Napoleonas ir iššūkiai: nuo mūšių iki skaičių ir žemėlapių sudarymo“. Geografijos mokytoja Orinta Venckienė

Mokiniai pasinėrė į geografinį ir istorinį kontekstą, susipažino su Napoleono organizuotais mūšiais, jo, kaip vado, vaidmenį. Pamokos veiklos daugiausia buvo skirtos mūšių analizavimui ir geografinių žinių pritaikymui. Mokiniai vertino mūšių geografinę padėtį, aptarė reljefo įtaką bei klimato sąlygas, aiškinosi, ar tai galėjo lemti mūšio eigą.

3 pamoka „Kryžiažodžių kūrimo laboratorija“. Lietuvių k. mokytoja Danguolė Giedraitė ir vokiečių k. mokytoja Danguolė Kukla

Viena iš veiklų, numatytų pirmokams, buvo kryžiažodžių kūrimas, pasirinkta tema – Napoleono asmenybė, mat norėta, kad mokiniai pasigilintų į tai, koks žmogus buvo imperatorius. Sunkiausia mokiniams buvo rastą informaciją pakeisti taip, kad teiginiai virstų klausimais, apgalvoti, kaip tinkamai formuluoti raktinius žodžius, kad sukurtą kryžiažodį galėtų išspręsti klasės draugai.

4 pamoka „Istorijos, matematikos ir kalbų sinergija“. Matematikos mokytojas Eugenijus Buivydas

Mokiniai, išanalizavę Napoleono vadovautų mūšių eigą, kūrė matematinius uždavinius, juos sprendė, vertė sąlygas į vieną iš pasirinktų kalbų (anglų, vokiečių, rusų). Džiugu, kad mokiniai jau moka dirbti grupelėse,  diskutuoti, priimti bendrus sprendimus. Užduotis vieniems buvo lengva, kitiems sekėsi sunkokai – trūko matematinio supratimo.

5 pamoka „LEGO istorijų kūrimas“. Radijo klubo vadovė Rasa Zvilnaitė

Pirmokai aptarė Napoleono kilmę, karinę karjerą ir jo vaidmenį Europos ir pasaulio istorijai. Taip pat buvo nagrinėjama tuo laikotarpiu Lietuvoje vyravusi politinė situacija ir lūkesčiai, kad Napoleonas galėtų prisidėti prie Lietuvos valstybingumo atkūrimo. Praktinėje užsiėmimo dalyje mokiniai, naudodamiesi lego kaladėlėmis, atkūrė istoriniais faktais pagrįstą „Triušių mūšį“ (1807 m.). Šis kurioziškas įvykis nutiko per medžioklę, kai vietoje laukinių kiškių buvo surinkti keli tūkstančiai naminių triušių. Išleisti iš dėžių jie ne išsilakstė, o puolė link žmonių, greičiausiai tikėdamiesi maisto ir vandens. Triušiai, šokinėdami aplink, sukėlė tokį chaosą, kad Napoleonas ir jo žmonės buvo priversti atsitraukti ir slėptis. Mokiniai turėjo galimybę atkurti šį komišką epizodą su lego kaladėlėmis.

6 pamoka „Sukurkime istoriją kartu”. Lietuvių k. mokytoja Jūratė Stancelienė

Mokiniai, surinkę medžiagos apie Napoleoną iš įvairių šaltinių, kūrė istoriją kartu. Kartu su mokiniais buvo nuspręsta, kokia galėtų būti istorijos pradžia ir pabaiga, o toliau prasidėjo fantazijos apie karvedžio nuotykius. Vieniems žymusis prancūzas susidūrė su mitinėmis būtybėmis, kitiems susitiko su katėmis, kurių bijojo. Teko ir iki Sibiro ar Vilniaus  imperatoriui nukeliauti. Kiekvienas mokinys turėjo sugalvoti po sakinį ir stoti į siužeto  liniją. Fantazijos mokiniams netrūko.

Šios dienos veiklos, anot pirmokų, buvo ne tik įdomios, prasmingos, smagios, bet net intriguojančios, paskatinusios kritiškai mąstyti, kūrybiškai priimti sprendimus. Dauguma mokinių akcentavo, kad dirbdami grupėse, jie užmezgė dar glaudesnius tarpusavio ryšius.

Audronė Saldauskienė, ugdymo skyriaus vedėja

Nuotraukos: Emilijos Šlikaitės