Kai pastebiu pavargusius antrokų veidus, pažadu, kad nuo šiol ilsėsimės. Ir ilsimės…savaime suprantama, su pieštuku rankoje.

Laikas eina – baltuose popieriaus lapuose viena po kitos gimsta keistos, įdomios ir užburiančios kompozicijos. Vėliau jos pakeičia veidus, įgauna tūrius, skirtingas nuotaikas – mano antrokai dirba nepakeldami akių.

Kai užsimenu apie pažadėtą poilsį, pritariamai palinkčioja galvomis – pailsėta išties puikiai.

O ar jums, žiūrint į grafitu atliktus darbus, irgi atrodo, kad dailės pamokose poilsiauta (ar net atostogauta)? Prisipažinsiu – man ne. Nes subtilūs, įtaigūs ir iškalbingi kūriniai gimsta tik didelio užsispyrimo ir tokių pat pastangų dėka.

Jovita Ratnikienė, dailės mokytoja