Gruodžio 11 d. Lietuvos Respublikos Prezidentūroje vyko apskritojo stalo diskusija „Mokytojai ir mokytojavimas: iššūkiai, lūkesčiai, įveika“, kurią organizavo Lietuvos Respublikos Prezidento Švietimo, mokslo ir kultūros patarėjų grupė. Į susitikimą, kuriame dalyvavo ir Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda, buvo pakviesti Lietuvos mokytojų asociacijų vadovai ir aktyvūs atstovai, kurie aptarė švietimo problemas, kilusias dėl ugdymo turinio kaitos, brandos egzaminų, įtraukiojo ugdymo ir kitų reformų. Diskusijoje Lietuvos anglų kalbos mokytojams atstovavo mūsų gimnazijos anglų kalbos mokytoja Kristina Urbonienė, kuri yra Lietuvos anglų kalbos mokytojų asociacijos prezidentė ir Lietuvos pedagogų asociacijų vadovų tarybos narė.
Diskusijoje nemažai kalbėta apie mokytojo prestižą, apie tai, kaip tą prestižą pamatuoti ir kokią tikrovę, susijusią su mokytojo emociniu nesaugumu ir perdegimu, turime. Mokytojo prestižo klausimas nebus išspręstas tol, kol didės mokytojų darbo krūvis, klestės mokinių ir jų tėvų savivalė, mokytojai jausis emociškai nesaugūs savo darbo vietose. Susitikime buvo išsakytos mintys apie Lietuvos valdžios institucijų dangstymąsi poįstatyminiais aktais, apie vieningos vizijos neturėjimą ir nežinojimą, kur mes visi turime eiti. Diskusijoje buvo paliesta nemažai problemų, jau išsakytų viešame dokumente, kurį paskelbė Lietuvos pedagogų asociacijų vadovų taryba. Jame pedagogai teigia: „Esame įsitikinę, kad būtina, jog tolimesniame švietimo klausimų sprendime teisiškai ir fiziškai dalyvautų mokytojų asociacijų deleguoti atstovai, kurių bendradarbiavimas su Lietuvos Prezidentūra, Lietuvos Respublikos Seimu, Lietuvos Respublikos Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Nacionaline švietimo agentūra ir kitų institucijų specialistais užtikrintų sėkmingą švietimo sistemos reformavimo siekių praktinį įgyvendinimą. Tokiu būdu būtų įgyvendintas bet kuriai demokratiškai valstybei būtinas dialogas, garantuojantis valdžios ir piliečių sąveiką”.
Nors dvi valandos, skirtos diskusijai, buvo per trumpas laikas pasikalbėti apie viską, kas neramina mokytojus, visgi vilties kibirkštėlė, kad ateityje švietimo reformos bus įgyvendinamos tik mokytojams pritariant ir su jais tariantis, atsirado. Pasak diskusijos organizatorių (Lietuvos Respublikos Prezidento Švietimo, mokslo ir kultūros patarėjų), apie mokytojus turime kalbėti pirmiausiai su jais pačiais, kviesdami juos kaip lygiaverčius partnerius dalyvauti sprendimų projektavime.
Kristina Urbonienė teigia, kad kai problemos įvardintos ir garsiai išsakytos, lieka išgirsti vieniems kitus, sukurti tvarią ir ilgalaikę bendravimo ir bendradarbiavimo sistemą ir eiti viena kryptimi, valdžios institucijoms matant mokytoją kaip tikrą švietimo ekspertą, galintį inicijuoti pokytį.
Kristina Urbonienė, anglų k. mokytoja
