Deja, šiandien tik mintyse galime įsivaizduoti, koks galėjo būti  tas mūsų išsvajotasis Šimtadienis.

Viskas, kas buvo planuota, svajota, kurta, pamažu tolo, tolo ir nutolo.

 Ir jokios vilties… šiandien jau suprantame, kad jokios…

Pavogė mūsų šventę, pavogė…

Aš visada sakau savo abiturientams – JŪS YPATINGI.

Buvote ir esate, bet gyvenimas – tai ne tik saulė ir vaivorykštės, deja…

Su Šimtadieniu, mano YPATINGIEJI!

Kuratorė Jurgita Dembinskienė

„Šimtadienis – viena didžiausių abiturientų švenčių. Šventė mums primena, jog iki egzaminų liko tik 100 dienų, kad artėja laikas, kai prasidės naujas gyvenimo etapas. Nesvarbu, ar tai bus studijos, kelionės po pasaulį, savanorystė ar kita veikla. Visada ši ypatinga data minima didžiule švente, tačiau mūsų 98-oji laida šią datą pasitinka kitaip. Žinoma, galima liūdėti, gailėtis, jaustis likimo nuskriaustiems, bet tai nieko nepakeis, tad geriau į visa tai pažvelgti iš pozityvios pusės. Kiekvienas dabar turime suprasti, kad reikia susiimti, susikaupti ir atsakingai ruoštis didžiajam iššūkiui – egzaminams. Jei būsime ištvermingi kaip Prometėjas ir suprasime, jog tik per kančias galime pasiekti žvaigždes, tai didelių problemų nekils. Stiprybės visiems ir ištvermės! Su šimtadieniu!” Titas Burneckas

„Per 12 mokyklos metų man teko matyti gal kokius šešis Šimtadienio pasirodymus ir juos žiūrėdama nekantriai laukiau dienos, kai ir aš vaidinsiu savo Šimtadienio spektaklyje. Apskritai 12 klasė buvo tokia laukiama! Pasirodo, gyvenime kartais vyksta ne taip, kaip svajoji. Net nepajutau esanti abiturientė, vis dar sunku suvokti, jog laukia egzaminai, jog tai paskutiniai metai mokykloje! Šimtadienio dieną, įsimintiniausią abiturientų dieną, praleidau visiškai neįsimintinai ir nešventiškai. Net nėra jausmo, jog liko tiek nedaug ir vienas gyvenimo etapas tuoj bus baigtas. Be abejo, mokymasis iš namų – saugu, patogu, bet kartais tai tiesiog veda iš proto. Tapome pirma laida, ne savo noru sulaužiusi tradicijas, laida, kuriai mokykloje teko praleisti tik mėnesį. Liūdna, praradome tiek daug gražių mokyklinių akimirkų, tačiau gyvenu viltimi, jog viskas baigsis ir bus galimybė bent trumpam sugrįžti į mokyklą, pabendrauti su klasiokais, mokytojais gyvai ir užbaigti šiuos metus su trenksmu! Mes, DG 98-oji laida, nors matomės tik kompiuterių ekranuose, tačiau visa širdimi gyvename Didždvario koridoriuose.” Viltautė Tamašuitytė

„Prisimenu, kad Rugsėjo 1-ąją visi  atėjome geros nuotaikos, spinduliuojantys, tikėdami, kad šie metai mokykloje bus patys įsimintiniausi. Jau planavome, kokio Šimtadienio norėtume, juk ši šventė – neatskiriama 12-os klasės dalis. Kai sužinojau, kad mūsų laida šios šventės neturės, apėmė labai keistas jausmas, liūdesys, nes suvokiau, kad neturėsiu galimybės su visais pasirodyti scenoje, o baisiausia – neturėsiu prisiminimų apie svarbiausią abiturientams dieną.“ Gabija Petrauskaitė

„Šimtadienis, laukiamiausia abiturientų šventė, – tai ne tik pasirodymas, bet ėjimas link jo. Juk repeticijos, be abejonės, visada suartina  ne tik bendraklasius, bet ir visą laidą. Deja, mes to nepatyrėme, o Šimtadienis tapo viena iš niekuo neišsiskiriančių dienų, praleistų prie kompiuterio. Gaila… Bet aš tikiu, kad  progų susitikti dar tikrai bus. Ir žinote, supratau, kad daug svarbiau nei Šimtadienis yra grįžti į mokyklą ir susitikti su bendraklasiais.”  Gabija Kriščiūnaitė   

„Vos pradėjusi eiti į mokyklą, visada svajojau, kad kai tapsiu dvyliktoke, turėsiu pačius įsimintiniausius mokslo metus, deja… Ši graži iliuzija, susikurta dar vaikystėje, pradėjo byrėti į smulkias šukes jau 2019 metų pavasarį, prasidėjus pasaulinei pandemijai. Nors visada esu tas žmogus, kuris iki pat paskutinės minutės nepraranda vilties (tam įtakos turi ir mano vardas), tačiau ji blėso. Asmeniškai man Šimtadienis asocijuojasi su gamtoje vykstančiu nuostabiu procesu – „vikšro virtimu drugeliu”. Po šios šventės abiturientai, mano nuomone, lyg užauga ir tampa jaunais žmonėmis, pasiruošusiais naujam gyvenimo etapui. Labai tikiuosi, kad šis emociškai sunkus tarpsnis, laikui bėgant, liks tik vienu iš prisiminimų, „nesėkminga diena mokykloje”, kurios geriau būtų ir neprisiminti. Tikiu, kad gyvenimas už šias „nesėkmingas” dienas ateityje mums tikrai atlygins.” Viltė Morkevičiūtė

„Apie Šimtadienį ir dvyliktą klasę jau svajojau nuo pirmos klasės, kai pirmą kartą pamačiau, kokie subrendę ir savarankiški yra abiturientai. Visą laiką žinojau, kad paskutiniai metai mokykloje bus ypatingi – pilni iššūkių, netikėtumų, džiaugsmo, nusivylimų, metai, kurie pareikalaus atsakingumo, ryžto, drąsos… Tačiau mūsų šalį ir visą pasaulį aplankė „netikėtas svečias“, privalėjome visi susivienyti ir laikytis saugumo reikalavimų tam, kad ateityje vėl galėtume grįžti į savo normalų, bet jau kitokį gyvenimą. Beveik visą dvyliktą klasę kitaip, nei įprasta, praleidome atskirai ir dėl šios patirties pradėjome dar labiau vertinti laiką, praleistą kartu. Šimtadienis – tokia laukiama šventė! Žinojome, kad Šimtadienio spektaklis kelia daug streso, reikalauja laiko, pastangų, tačiau emocijos, prisiminimai ir laikas, praleistas su bendraamžiais, yra neįkainojamas. Mūsų laida patyrė iššūkį, su kuriuo dar niekas nebuvo susidūręs. Tikiu, kad viskas bus gerai. Tikrai gerai. Tik reikia nepasiduoti jausmui, jog ką nors praradome, nes tai netiesa – mes įgijome tokios patirties, kurios niekas neturėjo iki šiol. Tad sau ir kitiems palinkėsiu drąsos ir pasitikėjimo savimi siekiant svajonių, tikslų ir nuostabių emocijų.” Leticija Čiužauskaitė