Birželio 14-ąją minime 80 metų nuo pirmųjų trėmimų 1941 m., kai per vieną savaitę iš Lietuvos buvo ištremta 17500 žmonių. Šiais metais tą dieną visa Lietuva (be abejo, ir didždvariečiai) mini dalyvaudami akcijoje „Gyvybės medis“.

Mums į rankas įduota krauju, skausmu, aimanomis ir sulaužytais likimais paženklinta istorija… Praeities žaizdos pamažu gyja ir nebekraujuoja. Slopsta nepakeliamas skausmas. Bet randai lieka – jie visada bus matomi, akivaizdūs. Ir jų niekas nesugebės paslėpti, užmaskuoti ar ignoruoti, nes jie yra, nes tautos atmintis nepasiduoda laikui. Niekada.

Kai apie tai kalbėjom, lūžinėjo balsai. Kai vaikai piešė, darė tai itin nuoširdžiai. Tikiu, kad gedulas nėra baigtinis taškas, nes šalia jo – besiskleidžianti  viltis.

 

Dailės mokytoja Jovita Ratnikienė ir I–III kl. mokiniai