Acta est fabula, plaudite!
Jono Vaitkaus spektaklis „Nebylys“, pastatytas pagal Juozo Tumo-Vaižganto to paties pavadinimo kūrinį, kviečia į jautrią ir prasmingą kelionę po žmogaus vidinį pasaulį. Į šią kelionę kovo 20 d. ir išsiruošė dalis gimnazijos trečiokų. Perskaitę ir išanalizavę apysaką, jie turėjo puikią progą pamatyti Šiaulių dramos teatro scenoje.
„Vos įžengus į teatro didžiąją salę, mano dėmesį patraukė scenos dizainas: visa scena padengta medine, pasvirusia platforma, gale sukonstruoti turėklai. Labiausiai sužavėjo spektaklio permaininga nuotaika, kuriai įtakos turėjo garso takelis. Būdama akordeonistė, itin įdėmiai stebėjau akordeoną, kuriuo grojanti Anelės motina minoriniais akordais tarsi bandė išsakyti savo liūdesį dėl mylimos dukrelės ištekinimo. Kūrinio tragišką baigtį vainikavo spektaklio pradžioje ištarti nebylio žodžiai: „Išniekinau Velykų švintį… potį Prisikėlimų…“ Paskutinių eilučių sukelti šiurpuliukai mane lydėjo iki pat namų.“ Augustė
„J. Vaitkaus spektaklis „Nebylys“ tikrai įspūdingas, man patiko scenografija, kostiumai bei aktoriai. Taip pat patiko velniai, kurie pagyvino visą scenografiją. Šis spektaklis parodo žmogaus kelią į pragarą, kaip aistra gali pakenkti ne tik pačiam žmogui, bet ir kitiems. Nuoširdžiai siūlau pažiūrėti šį spektaklį.“ Ugnius
Džiugu, kai klasika atgyja teatro scenose, tačiau dar džiugiau, kai jos žiūrėti eina jaunimas, gebantis vertinti, suprasti, analizuoti.
Asta Gagilienė, lietuvių k. mokytoja