Darbas, studijos, savanorystė… Ką renkiesi tu?
Šiandien prancūzų kalbos pamokose svečiavosi buvęs Didždvario gimnazijos Tarptautinio bakalaureto diplomo programos mokinys Vilius Aksomaitis. Savo patirtimi ir įspūdžiais iš savanorystės Prancūzijoje Vilius dalijosi su I, II bei III klasių prancūzų kalbą besimokančiais gimnazistais.
Po mokyklos – į Prancūziją! Baigęs gimnaziją ir užuot stojęs į universitetą, rugsėjį Vilius išvažiavo savanoriauti į Prancūziją. Pasakodamas, kodėl pasirinko ne studijas, o savanorystę, vaikinas sakė, kad „galbūt norėjau pats sau įrodyti, kad galiu išvažiuoti ir gyventi savarankiškai, kad tai geriausias kelias atrasti save ir suprasti, ką aš norėčiau veikti toliau“.
Savanorystė – puikiausias būdas išmokti kalbą. „Kai atvažiavau, galėjau pasakyti tik labas, ačiū ir viso gero – tai taip su jais ir šnekėjau. Iš pradžių buvo labai sunku, nes net nesuprasdavau, kur yra žodžio pradžia, kur pabaiga, bet paskui kažkaip įpranti ir greit pramoksti“, – prisiminė Vilius ir ragino nuvažiavus į kitą šalį neužsidaryti savo kambary, o bendrauti su žmonėmis. Paklaustas, kokių dar įgijo įgūdžių savanoriaudamas, Vilius iškart atsakė: „Įgijau drąsos, nebebijau bendrauti su žmonėmis, prie jų prieiti, užmegzti kontaktą“. Vilius džiaugėsi ir tuo, kad turėjo galimybę keliauti po visą šalį. Apibendrindamas jis tvirtino, kad tai buvo vieni geriausių jo metų.
Vilius akcentavo: „Tikrai kiekvienam rekomenduočiau ieškoti projektų ir važiuoti savanoriauti. Bet reikia suprasti, kad savanorystė pati nesidaro. Turi ne tik imti, bet ir duoti. Duoti save.“
Jūratė Šimkuvienė, prancūzų kalbos mokytoja
