Praėję metai parodė, kaip greitai mums įprasta situacija gali apsiversti aukštyn kojomis. Ir jei kovos su pandemija būdą jau daugiau mažiau radome, tai visa eilė aplinkosauginių, darnaus vystymosi, taršos problemų vis dar reikalauja pasukti galvą. Todėl jau penktus metus pakuočių tvarkymo organizacija „Žaliasis taškas“ ir aplinkosauginė iniciatyva „Kita forma“ vyresnių klasių moksleivius kviečia į „Žaliąją olimpiadą“. Moksleiviai skatinami patys domėtis aplink egzistuojančiomis problemomis, siūlyti įvairių aplinkosaugos problemų sprendimo būdus, įsitraukti į pokyčius ir jais užkrėsti visą mokyklos bendruomenę.
Konkursu siekiama ugdyti 8-11 klasių moksleivių ekologinį sąmoningumą ir vertybines nuostatas, daugiausia dėmesio skiriant darnaus vystymosi, žiedinės ekonomikos, atsakingo vartojimo, atliekų tvarkymo (ir svarbiausia – perdirbimo!) temoms.
Žaidimas tradiciškai suskirstytas į tris etapus. Kol kas klasės, vykdančios aplinkosaugines veiklas ir susidomėjusios šia tema kviečiamos registruotis (registracijos nuorodą rasite ČIA) iki balandžio 1 dienos.
Pirmąjame etape komandos gaus praktinę užduotį, kurią turės įgyvendinti per mėnesį. Geriausius pasiūlymus problemai spręsti pateikusios komandos pateks į žaidimo pusfinalį.
Praėjusiais metais itin didelio moksleivių aktyvumo sulaukė „Žaliosios olimpiados“ vasaros užduotis: kartu su Valstybine saugomų teritorijų tarnyba surengta akcija „Misija: švari vasara“. Užduotis skatino moksleivius bei visus saugomų teritorijų lankytojus iš gražiausių gamtos kampelių išsinešti daugiau šiukšlių, nei atsinėšė. Šiemet vasaros užduotis kartojama ir ji suteiks galimybę iškovoti bilietą į pusfinalį. „Žaliosios olimpiados“ pusfinaliai turėtų vykti spalio antroje pusėje, o finalas – lapkričio antroje pusėje. Jame dalyvaus geriausiai pasirodžiusios komandos, moksleivių lauks pakuočių tvarkymo organizacijos „Žaliasis taškas“ įsteigti vertingi prizai.

Dalyvaudami olimpiadoje pakeitė kasdienius įpročius
Šiaulių Didždvario gimnazijos mokytoja Virginija Savickaitė su moksleiviais „Žaliojoje olimpiadoje“ dalyvauja nuo pat konkurso pradžios.
„Pati konkurso idėja – labai šauni. Mes turime pradėti galvoti, kaip mes gyvenam. Vaikams sakau: kai žmonės tyčiojasi iš gamtos, dabar pastaruosius metus gamta nusprendė pasityčioti iš mūsų,“ – samprotavo chemijos mokytoja.
Moksleiviai taip įsitraukia į šio konkurso užduotis, kad vos užbaigę vieną olimpiadą jau svarsto, kad reikės dalyvauti ir kitąmet.
„Ir vaikų įpročiai dalyvaujant šiame konkurse – keičiasi. Jie jau nebeperka kavos vienkartiniuose puodeliuose (kas buvo net madinga), nesipuikuoja gazuotų gėrimų buteliukais. Atsineša vandens gertuvėse. Atsineša savo puodelius,“ – pastebėjo V. Savickaitė.
Dalyvaudami žaidime moksleiviai visuomet siekia įtraukti į veiklas mokyklos bendruomenę. Mokytoja prisimena iniciatyvą surinkti mokykloje nebereikalingą makulatūrą – dalis knygų ir dokumentų buvo surinkta iš bibliotekos bei kabinetų, tačiau mokytojai paragino  visų klasių moksleivius nebereikalingas knygas atnešti į mokyklą, o vėliau makulatūrą surinko atliekų perdirbėjai. Mokykla turi ir tradicijų, suteikiančių naudą bendruomenei, pavyzdžiui, sutvarkyti šalia besidriekiančią kaštonų alėją, surinkti šiukšles, sugrėbti lapus.
„Kai aplink gražu – tuomet ir šiukšlės nesinori numesti,“ – pastebėjo mokytoja V. Savickaitė.
Ji prisimena tuos metus, kai į finalą buvo galima nuvykti į Vilnių, o vos baigę žaidimą moksleiviai pareikšdavo: „Kitąmet – vėl dalyvaujam!“
„Toks entuziazmas tik įrodo, kad moksleiviams yra įdomu. Jie nesako, kad reikia daug mokytis, važiuoja ir dalyvauja. Tuomet ir mes džiaugiamės. Be to, olimpiados užduotys leidžia vėliau pritaikyti savo žinias praktiškai,“ – pastebėjo chemijos mokytoja.„Žaliosios olimpiados odisėjos“ finale I-ąją vietą iškovojusi komanda laimės pagrindinį prizą – kelionę, II-os ir III-ios vietų nugalėtojai – kitus aplinkosauginį pažinimą tęsti skatinančius prizus.Susidomėjusieji kviečiami registruotis ir sekti „Žaliosios olimpiados odisėjos“ paskyras socialiniuose tinkluose „Facebook“ ir „Instagram“.

Daugiau informacijos