2024-2025 m. m.

Kovo 21-ąją gimnazijoje netrūko veiklų, mat minėtos net dvi UNESCO datos:  Pasaulinė vandens ir Pasaulinė poezijos dienos. Vienas kitam tikrai netrukdo: kas sakė, kad Poezija - ne Vanduo? Juk tokia pat gili, nenuspėjama ir gaivalinga. Pirmą pamoką mokytojai pradėjo pasirinkto poeto(ės) eilėmis, per pertraukas kalbų kabinetuose eiles kūrė tiek mokiniai, tiek mokytojai. Im ir IIm klasių mokiniai dalyvavo anglų kalbos vertimų konkurse ,,Poetry Day – 2025", kurį organizavo VDU klasikinio ugdymo mokykla. Juk „visa poezija buvo parašyta prieš atsirandant laikui“ (Emersonas R. W.) – ir ši diena tik dar kartą patvirtino, kad poezija yra gyva, kaip gyvas srūvantis vanduo. Danguolė Giedraitė, lietuvių k. mokytoja, Inga Stonienė, anglų k. mokytoja

STEAM centras kviečia 11-12 kl. mokinius balandžio 22-25 d. dalyvauti stovykloje „Vandens kokybės tyrimai. Nuo inžinerinių sprendimų, mikroorganizmų iki mikroteršalų tyrimų“.Stovykla nemokama. Veiklos finansuojamos Šiaulių miesto savivaldybės biudžeto lėšomis.Registracija: (0 41) 393 010 iki balandžio 4 d.

Kovo 21 d. socialinė pedagogė Laura Gerulė ir specialioji pedagogė Toma Songailė inicijavo Pasaulinės Dauno sindromo dienos paminėjimą gimnazijoje. Šios iniciatyvos tikslas – formuoti teigiamą požiūrį į žmones su negalia, plėsti tolerancijos ribas ir mažinti atskirtį. Tą dieną viso pasaulio žmonės mūvi skirtingas kojines ir taip išreiškia palaikymą žmonėms su Dauno sindromu. Skirtingomis kojinėmis pasipuošė ir didždvariečiai, kurie užfiksavo šį momentą nuotraukose ir dalyvavo įdomiausios, kūrybiškiausios palaikymo idėjos konkurse. Dėkojame visiems, prisidėjusiems prie šios prasmingos iniciatyvos! Laura Gerulė, socialinė pedagogė  

Kovo 20 d. Šiaulių valstybinėje kolegijoje įvyko integruota rusų k. pamoka „Kokią profesiją pasirinkti?“. Im klasės  mokiniai susipažino su Vadybos ir komunikacijos katedros siūlomomis studijų programomis, kurias pristatė kolegijos dėstytoja, lektorė J. Korosteliova. Mokiniai atliko įvairias kūrybines užduotis, pabuvojo studentų mokymosi ir laisvalaikio erdvėse: bibliotekoje ir savarankiškų studijų centre, garso ir vaizdo studijoje, studentų laisvalaikio erdvėje. Jurgita Briedytė, rusų k. mokytoja

Kasmet kovo 22 d. visame pasaulyje minima Pasaulinė vandens diena. Šios dienos tikslas – skatinti sąmoningą požiūrį į vandenį ir jo didžiulę svarbą kiekvienam iš mūsų. Gimnazijoje biologijos mokytojos Kristina Muraškienė ir Danguolė Vaičekauskienė organizavo geriamojo vandens degustaciją bendruomenės nariams. Renginyje dalyvavo 74 degustatoriai. Geriamojo vandens rūšį tiksliausiai įvardijo Deina Ščipokaitė, IIb kl. mokinė, Monika Kairytė, IIa kl. mokinė, Justina Janulytė, IIg kl. mokinė, Domantas Kanevskiy, IIg kl. mokinys, Aistė Barzdžiūtė, IIg kl. mokinė, mokytoja Lydija Dronova-Platbarzdė. Kovo 21 d. gimnazijoje surengėme ypatingą renginį – bendruomenės nuotrauką, skirtą pasaulinei vandens dienai paminėti  „Bendrystės lašas – gyvybės versmė“.  Mokytojai, mokiniai ir

Kovo 20-oji – ypatinga diena visam pasauliui, nes šią dieną minima Žemės diena, skirta atkreipti dėmesį į aplinkosaugos problemas ir skatinti tvarius sprendimus. Tądien organizuotas protų mūšis ne tik suteikė galimybę pasitikrinti savo žinias apie gamtą ir ekologiją, bet ir ugdė komandinio darbo įgūdžius bei paskatino domėjimąsi aplinkos apsauga. Kiekviena komanda  turėjo atsakyti į  klausimus apie Žemę, klimato kaitą, ekologinius iššūkius ir tvarų gyvenimo būdą. Be protų mūšio, mokiniai buvo kviečiami dalyvauti ir kituose Žemės dienai skirtuose renginiuose. Aplinkosauginė iniciatyva „Kita forma“ jau penktą kartą organizuoja nemokamą aplinkosauginę konferenciją „Įdomioji ekologija“. Joje įvairių sričių ekspertai aptarė būdus, kaip mažinti aplinkosauginį nerimą,

Kiekvieną pavasarį atšilus orams, gyventojai ima tvarkytis aplinką, deginti sugrėbtus sudžiuvusius lapus, pernykštę žolę, tačiau taip elgdamiesi daugelis nesusimąsto, kad tuo daro žalą gamtai, gali sukelti gaisrus. Deginamose vietose žūva begalės vabzdžių, nuo karščio viršutiniame dirvos sluoksnyje žūva dirvą formuojantys ir jos gyvybingumą palaikantys mikroorganizmai, sudega ir tręšiančios organinės medžiagos. Nuo liepsnojančios žolės ugnis, genama vėjo, neretai persimeta į miškus, durpynus, gyventojų sodybas, ūkinius pastatus, todėl tokių gaisrų padariniai būna neprognozuojami ir skaudūs, padaroma didelė žala gamtai. Deginant žolę žūsta ne tik augmenija ir gyvūnija, sunaikinami žmonių statiniai, bet pasitaiko ir žmonių aukų. Ugniagesiai gelbėtojai primena, kad draudžiama deginti sausą