Gruodžio 1–5 dienomis keturi gimnazijos atstovai: direktorius Vitalis Balsevičius, ugdymo skyriaus vedėja Audronė Saldauskienė, anglų kalbos mokytojos: Inga Stonienė ir Iveta Gutauskienė, pagal Erasmus+ programą vyko stebėti kolegų darbo į Stambulą (Turkija). Tikslas – stiprinti bendradarbiavimą, tobulinti profesines kompetencijas, susipažinti su Turkijos švietimo sistemos ypatumais ir, be abejo, pasidalinti gerąja patirtimi. Vizitą organizavo Ergun Oner Mehmet Oner Anadolu Lisesi mokykla. Beje, lankytasi ir tarptautinio bakalaureato diplomo programą pradedančioje įgyvendinti mokykloje, švietimo skyriuje.
Nuo pirmos dienos mus sužavėjo turkų mokytojų, vadovų ir mokinių nuoširdumas, neskubėjimas ir nuolatinis „čajaus“ ar „turkiš kavos“ siūlymas. Buvo malonu stebėti, kad mokinių per pertraukas koridoriuose (be abejo, jei gražus oras) beveik nėra, nes jie visi lauke – kas žaidžia, o kas tiesiog šnekučiuojasi. Įdomu, kad ant mokyklų fasadų plevėsuoja tentai su abiturientų vardais, pavardėmis, universitetais, kuriuose jie mokosi, mat, mokinių pasiekimais jie itin didžiuojasi. Pasirodo, Turkijoje itin populiari robotika, tad abiejose mokyklose patys mokiniai kvietė ir demonstravo sukonstruotus robotus.
Kai diskutavome apie Lietuvos ir Turkijos švietimo sistemą, išgirdome įdomių dalykų, pavyzdžiui, kad mokytojui, dalyvaujančiam kvalifikacijos tobulinimo seminare, mokymuose, yra mokama (mes turime atvirkštinį variantą), rengti mokymosi priemonių, planų nereikia, nes viską yra parengusi švietimo ministerija, kad kas septynerius metus tiek mokyklos vadovas, tiek mokytojas turi keisti darbo vietą (manoma, kad tokiu būdu pedagogas tobulėja).
Aišku, kai kas šiek tiek ir nustebino. Pavyzdžiui, kad per jokias pamokas mokiniai nedalijami į grupes, per informatikos pamokas prie kompiuterio mokosi 2–5 mokiniai (kompiuteriai brangūs), antrą užsienio kalbą mokosi pagal regioną, pasirinkti negali (Stambule dauguma mokosi vokiečių kalbą), prastos anglų kalbos žinios (mūsų aštuntokas moka kaip jų dvyliktokas), šiemet nė vienas abiturientas nepasirinko laikyti anglų k. egzamino. Pamokos, kurias teko stebėti, tradicinės: dominuoja mokytojo aiškinimas, vadovėlis – pagrindinė mokymosi priemonė.
Stambulo grožį jau pirmą dieną mums aprodė anglų k. mokytoja Ebru, su ja aplankėme ne tik miestą garsinančius objektus, bet ir tai, ko nemato turistai.
Vizitas buvo išties įdomus ir prasmingas. Supratome, kuo mes esame stiprūs, o ko galėtume pasimokyti iš turkų.
Audronė Saldauskienė, skyriaus vedėja
