Kiekvienais metais, rugsėjo 30-ąją dieną, Didždvario gimnazija iškilmingai mini Mokyklos gynimo dieną. Prieš 105-erius metus, 1919 metais, bermontininkams įsiveržus į Šiaulius, į gimnaziją, mokytojams ir mokiniams buvo liepta palikti mokyklos pastatą. Niekas net nemanė pasitraukti, tad įsiveržus ginkluotiems kariams, įvyko susirėmimas. Beginkliai mokytojai ir mokiniai, giedodami tautinę giesmę, drąsiai gynė ne tik savo mokyklą, bet ir teisę į mokslą. Šis įvykis tapo jų vienybės ir nepalaužiamos dvasios simboliu.
Ši rugsėjo 30-oji Didždvario gimnazijai ypatinga, nes minėjome ne tik Mokyklos gynimo dieną, bet ir atnaujinto gimnazijos pastato atidarymą! Iškilmėse dalyvavo Šiaulių miesto meras Artūras Visockas, Švietimo skyriaus vedėja Edita Minkuvienė, savivaldybės tarybos narė Irina Barabanova, renovaciją atlikusių rangovų UAB „Akmens takas“ vadovas Donatas Undžys ir vyskupas Eugenijus Bartulis.
Garbūs svečiai pasveikino gimnazijos bendruomenę, pradėjusią darbą atnaujintose patalpose, šviesiose, jaukiose klasėse. Miesto meras A. Visockas, perkirpęs juostelę ir iškilmingai atidaręs atnaujintą pastatą, pabrėžė, kad pastatas savaime nėra reikšmingas, jo svarbą rodo tai, kas tame pastate vyksta, kokie žmonės ten renkasi. Mero teigimu, Didždvario gimnazija yra reikšminga miesto istorijos ir jo šiuolaikinio gyvenimo dalis, kurią atėmus Šiaulių miestas nebūtų toks, koks yra dabar.
Susirinkusius palaiminęs vyskupas Eugenijus Bartulis pašventino pastatą ir linkėjo gimnazijos bendruomenei šviesių ir džiaugsmingų metų bei sėkmės visose vykdomose veiklose.
Renginį papuošė Didždvario gimnazijos choro pasirodymas, o šventinę nuotaiką padėjo sukurti vaikų ir jaunimo tautinių šokių ansamblio „Šėltinis“ šokėjų pasirodymas.
Rasa Zvilnaitė, neformaliojo švietimo mokytoja
Nuotraukos: Kubilay Yılmaz
Pirmokai susipažįsta su gimnazijos istorija
Kiekvienais metais, rugsėjo 30-ąją, gimnazija mini Mokyklos gynimo dieną. Tai buvo skaudi mokyklai diena – į pastatą įsiveržė ginkluotų bermontininkų būrys. Nors mokiniai ir mokytojai jiems pasipriešino, pastatas buvo užimtas ir mokslas nutrūko. Gimnazija tapo gyva istorinių įvykių liudininkė.
Manome, kad itin svarbu naujiems mokiniams, norintiems tapti gimnazijos bendruomenės dalimi, žinoti mokyklos praeitį. Gimnazijos šūkis „Ex nihilo nihil fit“ („Iš nieko niekas neatsiranda“) akcentuoja, kad be praeities nėra ir ateities.
Tad rugsėjo 23–27 dienomis, per pilietinio ugdymo pamokas, istorijos mokytojai (Asta Andžiuvienė, Paulius Baranauskas, Giena Kubiliūtė) pirmokus supažindino su gimnazija, jos istorija. Vieni grupėse analizavo nurodytus knygos „Mokykla prie kaštonų alėjos” skirsnius ir rengė pristatymus (tokiu būdu jie nusikėlė į 1898–1919 metus). Pamokos pabaigoje diskutavo, ar turėtų tiek drąsos, kad stotų ginti mokyklą. Kitiems buvo organizuota ekskursija po gimnaziją: mokiniai sužinojo, kodėl ant gimnazijos naujojo pastato sienos puikuojasi grafienė Aleksandra Zubovienė, kodėl kabo atminimo lenta, skirta semiotikui Algirdui Juliui Greimui, kas 1919 m. vyko gimnazijos aktų salėje, kodėl antrame aukšte įsikūrė buvusios mokyklos direktorės Dalios Sabalienės premijos laureatų alėja.
Ir, be abejo, visi žiūrėjo filmuką, kuriame užfiksuota, kaip ginkluoti bermontininkai puola mokyklą. Šiaulių miesto 777-ajam gimtadieniui buvo organizuota šio įvykio inscenizacija. Kauno klubo „Grenadierius” nariai tapo bermontininkais, o gimnazijos trečiokai įsikūnijo į ano meto mokinius. Nors tai buvo tik vaidinimas, bet ir tada vaidinę, ir dabar žiūrėję filmą, sakė, kad nenorėtų atsidurti 1919 m. besimokiusių mokinių kailyje.
Taigi pirmokai turėjo ypatingą pilietinio ugdymo pamoką, kurioje nors trumpam prisilietė prie gimnazijos istorijos.
Audronė Saldauskienė, skyriaus vedėja
