2024 m. birželio mėn. Didždvario gimnazija buvo pakviesta dalyvauti Lietuvos „Tūkstantmečio mokyklos I“ veiklos „Mokymai apie kultūrinio ugdymo taikymą integruoto formaliojo ugdymo turinio kūrimui Šiaulių miesto bendrojo ugdymo mokyklose“ projekte. Mokymus vedė VšĮ „Kūrybiška edukacija“ lektoriai: prof. Kristupas Sabolius ir Rūta Simutytė.
Projektinė veikla subūrė Šiaulių miesto pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo įstaigas. Pedagogai penkiuose praktiniuose ir teoriniuose susitikimuose diskutavo, planavo ir rengė pamokų planus pagal pasirinktus fenomenus. Mokymų lektoriai suteikė daug vertingų ir inovatyvių patarimų apie fenomenais grįstą mokymą, dalijosi patirtimi apie jau įvykdytus mokymus įvairiose Lietuvos mokyklose bei pateikė sėkmingų pavyzdžių iš užsienio valstybių (daugiausiai iš Suomijos).
Gimnazijos mokytojų ir administracijos diskusijoje (susipažinus su teorine ir praktine mokymų medžiaga) buvo nuspręsta parengti integruotą anglų k., istorijos, biologijos ir geografijos pamoką. Pasirinktas fenomenas – MIŠKAS. Šis fenomenas buvo pasirinktas neatsitiktinai, nes Didždvario gimnazijos istorija yra tiesiogiai susijusi su grafų Zubovų (Didždvario) parko įkūrimu. Konsultuojantis su mokymų lektoriais, buvo parengtas detalus pamokos planas, kurį rengė istorijos mokytojas Paulius Baranauskas, anglų k. mokytojos: Rūta Alminienė ir Kristina Urbonienė, geografijos mokytoja Orinta Venckienė, biologijos mokytoja Kristina Muraškienė ir karjeros specialistė Kristina Laurutė. Pamoka, kurios tikslas – atskleisti MIŠKO fenomeną istorijos, geografijos, biologijos ir anglų k. pamokų kontekste, vyko Iv klasėje. Pamokos rezultatas – sukurtas plakatas apie MIŠKO fenomeną taikant tarpdisciplininį mokymąsi ir tobulinant mokėjimo mokytis, komunikavimo, pažinimo, kūrybingumo ir asmenines kompetencijas.
Pamokoje buvo pristatytas nuotolinis pranešimas (kalbėjo Klaipėdos miškų kontrolės skyriaus vedėjas Robertas Paulauskas) apie Lietuvos miškų būklę, miškų kirtimų problematiką ir miškų atsodinimo politiką. Geografijos užduotys buvo susietos su miškų pasiskirstymu pasaulyje, biologijos užduotys buvo parengtos atsakant į klausimus apie miško naudmenų panaudojimą ir biologinę miškų įvairovę, anglų k. užduotys skatino mokinius įvertinti miškų kirtimų įtaką pasaulio ekologinei situacijai, istorijos užduotys leido mokiniams padiskutuoti apie Lietuvos partizanų gyvenimo sunkumus miškuose. Pamokos pabaigoje atlikta refleksija leido mokiniams kritiškai įsivertinti įgytas žinias bei kompetencijas, kurios atskleidė šios pamokos prasmę jų asmeniniam tobulėjimui ir globalaus konteksto suvokimui.
Fenomeno MIŠKAS integruota pamoka sutelkė įvairių mokomųjų dalykų mokytojus profesionalus, kurie atskleidė, jog fenomenais grįstas mokymas yra naujovė Lietuvos mokyklose, tačiau jau seniai išbandyta ir pasitvirtinusi užsienio mokyklose.
Paulius Baranauskas, istorijos mokytojas
