Vasario 18 d. Šiaulių Didždvario gimnazijoje įvyko XIII Tėvo Jurgio Ambrozijaus (Ambraziejaus) Pabrėžos vardo mokslininkų, mokytojų, dvasininkų ir mokinių respublikinė konferencija „Žmogaus ekologija” (Tėvas Jurgis Ambroziejus Pabrėža (1771–1849) – žymus lietuvių kunigas, pranciškonas, švietėjas, rašytojas, kalbininkas, botanikas). Konferencija „Žmogaus ekologija“ – tai žmogaus santykio su gamta ir pačiu savimi sinergija. Kaip kasmet, taip ir šiemet konferencija sulaukė susidomėjimo iš visos Lietuvos (pavyzdžiui, Vilniaus, Radviliškio, Tauragės, Šiaulių rajono).
Romualda Pupinytė, Šiaulių Didždvario gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui, pasveikino susirinkusius ir pabrėžė konferencijos svarbą jaunimo ugdymui. Gediminas Numgaudis, Pakutuvėnų šv. Antano Paduviečio vienuolyno klebonas, dalijosi dvasininko įžvalgomis apie žmogaus ir gamtos santykį, palinkėdamas kiekvienam atrasti „Pabrėžos kelią“.
Džiugu, kad kasmet dalyvauja Didždvario gimnazijos alumni, jie ir šiemet susirinkusius sudomino pasirinktomis aktualiomis visiems temomis:
Edita Tiknė, psichologė-psichoterapeutė, kalbėjo apie dėmesio trūkumą, hiperaktyvumo sutrikimus ir dalijosi patarimais, kaip juos atpažinti – pranešimas „Man kažkas negerai. Kaip suprasti kas?“;
Aurelijus Domeika, biomechatronikos laboratorijos vadovas, technologijų mokslų daktaras, docentas, pateikė išsamią informaciją apie apatinių galūnių traumų prevenciją – pranešimas „Apatinių galūnių traumų prevencija“;
Lina Gulbinaitė-Jasudienė, šokėja, verslininkė, integruotosios šokio-judesio terapijos praktikė, kūno ir judesio terapeutė, pasidalijo gyvenimiška patirtimi, kaip atrasti savąjį „AŠ“ – pranešimas „Autentiškas ryšys su savimi“.
Be abejo, konferencijoje buvo pristatyti ir kiti įdomūs bei prasmingi pranešimai, pavyzdžiui, dr. Miglė Gabrielaitė, bioinformatikė, kalbėjo apie savo tiriamuosius darbus, kuriuose atskleidė bakterijų evoliuciją, kilmę ir jų įtaka žmogui – pranešimas „Mikroorganizmai ir genominė epidemiologija: kaip sekoskaita padeda suprasti bakterijas“; Rūta Jacevičienė ir Roneta Saveiskytė, Vilniaus lopšelio-darželio ,,Sakalėlis” darbuotojos, atskleidė, kaip ugdomoji aplinka gali sudominti, paskatinti vaiką aktyviai veikti – pranešimas „Žiedinė ekonomika per muziką: kūrybiškumo ir tvarumo sintezė“; Eglė Rupšienė, Tauragės „Šaltinio“ progimnazijos istorijos ir geografijos mokytoja, pristatė vedamas pamokas „ant ratų“ artimiausiose saugomose teritorijose – pranešimas „Pamokos saugomose teritorijose: nuo teorijos iki praktikos“.
Ne mažiau įdomūs ir prasmingi buvo mokinių tiriamieji darbai, pavyzdžiui, Austėja Želejevaitė ir Eligija Žickytė, Šiaulių Didždvario gimnazijos II kl mokinės (jas konsultavo mokytojos Virginija Savickaitė ir Danguolė Vaičekauskienė), nagrinėjo skirtingų organinių substratų ir dilgėlių nuoviro poveikį gluosninių kreivabudžių augimui ir cheminei sudėčiai – pranešimas „Skirtingų organinių substratų ir dilgėlių nuoviro poveikis gluosninių kreivabudžių augimui ir cheminei sudėčiai“; Auksė Kazakaitytė, Šiaulių Didždvario gimnazijos TB1 kl. mokinė (ją konsultavo mokytoja Janina Dombrovskienė), kalbėjo Japonijos švietimo sistemos unikalumą ir jos didelę įtaką vaiko identiteto formavimuisi – pranešimas „Japonijos švietimo įtaka vaiko identitetui“; Urtė Kaminskaitė, Šiaulių Didždvario gimnazijos IV kl. mokinė (ją konsultavo mokytoja Kristina Muraškienė), pristatė, kokie pelėsiniai grybai dažniausiai aptinkami kviečių ir žirnių grūduose, paaiškino, kokie veiksniai gali turėti įtakos grūdų užterštumui – pranešimas „Kviečių ir žirnių grūdų užterštumo pelėsiniais grybais tyrimas“; Mečislovas Saudargas, Šiaulių Simono Daukanto inžinerijos gimnazijos Ii3 kl. mokinys (jį konsultavo mokytoja Lolita Narbutienė), analizavo miškų ekologijos ir klasikinės lietuvių literatūros reiškiamą lietuvio santykį su gamta – pranešimas „Kaip gamta ir miškas gali pakeisti žmogaus gyvenimo raidą?“; Simona Gedminaitė, Šiaulių r. Kuršėnų Lauryno Ivinskio gimnazijos Ig kl. mokinė (ją konsultavo mokytojos Laima Jonušaitė ir Rūta Pranckutė), kalbėjo apie atliktas įvairias chemines spalvines reakcijas, kurias fotografavo, gautas nuotraukas panaudojo dailės darbams – pranešimas „Integruoti chemijos ir dailės darbai“.
Po konferencijos savo įspūdžiais pasidalijo Šiaulių r. Kuršėnų Lauryno Ivinskio gimnazijos chemijos mokytoja metodininkė Laima Jonušaitė: „Konferencijoje dalyvavau nuo pradžios iki galo. Šiemet visą konferenciją buvo ir mano mokinė, kuri nesitikėjo, kad taip bus įdomu. Mane asmeniškai visada žavėjo gebėjimas sėkmingai sujungti gana įvairius pranešimus į vieną renginį. Šiandien buvo proga truputėlį pabėgti nuo rutinos, pasižiūrėti į kai kuriuos dalykus kitaip (tikrai pravers psichoterapeutės mintys, žinios apie traumų prevenciją ir kt.).“
Ši konferencija yra puiki platforma, kurioje dvasininkai, mokslininkai, mokiniai ir mokytojai gali susitikti, diskutuoti apie žmogaus ir gamtos santykį. Tokiose konferencijose gimsta daug įdomių idėjų ir projektų, kurie gali prisidėti prie ekologijos, tvarumo, bendravimo bei bendradarbiavimo gerinimo.
Kristina Muraškienė ir Danguolė Vaičekauskienė, biologijos mokytojos, Virginija Savickaitė, chemijos mokytoja, Rima Valčiukienė, fizikos mokytoja
