2024-2025 m. m.

Rugsėjo 27 d. per anglų k. pamokas vyko protmūšis, skirtas Europos kalbų dienai. Protmūšį anglų kalba parengė TB klasių mokiniai, o jame varžėsi trys trečiokų grupės. Klausimai buvo susiskirstyti į tris teminius turus: bendroji kalbų istorija, anglų kalba ir muzikinis. Be abejo, linksmiausias buvo muzikinis turas -  mokiniai, klausydamiesi dainą, turėjo identifikuoti šalį ir kalbą. Smagu, kad, anot dalyvių, lengviausias turas buvo apie anglų kalbą, nors jame buvo ne tik juokingų ir linksmų, bet ir gramatikos klausimų. Taigi, ar žinote, kiek raidžių reikia atimti iš žodžio 'queue', kad nepasikeistų jo tarimas? Dvi laimėtojų komandos buvo apdovanotos prizais. Protmūšio organizatoriai: Danas

Rugsėjo 28 d. 35 mokiniai kartu su chemijos mokytoja Virginija Savickaite ir fizikos mokytoja Rima Valčiukiene išvyko į edukacinę išvyką: aplankė Papilę, kuri garsėja savo gamtiniais turtais, Lakštingalų slėniu (mokiniai galėjo pasimėgauti nuostabia gamta, kuria būtina ne tik gėrėtis, bet ir saugoti), aplankė netoliese esantį Papilės piliakalnį (nuo Jurakalnio apžvalgos bokšto lyg iš paukščio skrydžio mokiniai gėrėjosi Papilės apylinkėmis), teko įveikti kabančio Beždžionių tilto iššūkį. Aplankė Menčių klinčių karjerą, kuris Lietuvoje garsėja savo unikaliomis geologinėmis savybėmis. Edukacijoje mokiniai sužinojo apie klintis: kaip jos susidaro, kur naudojamos ir apskritai kokią ekonominę svarbą turi šis karjeras Lietuvai. Stebėdami didžiulius klinčių sluoksnius, mokiniai turėjo

A. J. Greimo skaitykloje lietuvių kalbos mokytoja Jolanta Valančienė Im kl. mokiniams vedė pamoką, skirtą Europos kalbų dienai paminėti. Pamoka suteikė galimybių prisiminti lietuvių kalbos istoriją, aptarti  jos vaidmenį tautos gyvenime.  Mokiniai sužinojo, kad lietuvių kalba yra ne tik nacionalinė, bet ir valstybinė  kalba, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. Mokytoja, kalbėdama apie lietuvių kalbos istorinį kelią, itin akcentavo spaudos draudimo laikotarpį, tuo metu lietuvių kalba tapo pasipriešinimo simboliu ir tik knygnešiai padėjo išsaugoti kalbą ir mūsų kultūrinę tapatybę. Kalba ne tik vienija tautą, bet ir atspindi valstybės raidą. Ji yra svarbus kultūrinis paveldas, kuris byloja apie tautos unikalumą, tradicijas ir istoriją. Bendrinės

Kasmet, rugsėjo 23-ąją dieną, Tarptautinė komisija šalies mokinius pakviečia paminėti Lietuvos žydų genocido aukų atminimo dieną. Gimnazistai per pilietinio ugdymo pamokas kartu su savo istorijos mokytojais (Giena Kubiliūtė su IIg ir IIb kl., Asta Andžiuvienė su IIm kl. mokiniais), dalyvavo eitynėse prie paminklo, žyminčio buvusius Šiaulių geto vartus. Mokiniai grupėse pasiruošė ir pristatė  pranešimus apie žydų tragišką likimą Šiauliuose karo metais. Manome, kad tokia pilietinio ugdymo pamoka ne mokyklos aplinkoje leidžia mokiniams labiau suvokti vykdyto genocido žiaurumus. Mokiniams buvo priminta, kad šiemet sukako 80 metų, kai 1944-aisiais buvo pradėtas Šiaulių geto likvidavimas. Be to, mokiniai, dirbdami grupėmis, turėjo galimybę  pabendrauti,

Rugsėjo 24 d. Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje vyko patirtiniai mokymai „Gliaudome įtraukties mitus“, kuriame dalyvavo daugiau kaip 60 Lietuvos bibliotekų darbuotojų. Mokymus vedė lektorius, sociologas, darbo su bendruomenėmis ir darbuotojų atsparumu ekspertas Paulius Godvadas. Dalyvaudama supratau, kad žaidžiant ir kalbantis galima ne tik mokytis patiems, bet ir mokyti kitus. Ypač tai aktualu bibliotekų darbuotojams, kurie susiduria su įvairiais žmonėmis.  Mokymai padėjo suprasti, kaip socialiniai žaidimai efektyviai veikia mitus, keičia pasenusias nuostatas ir kuria galimybę naujiems bendruomenės susitarimams. „Man žaidimai patinka dėl kelių savybių: jie yra savanoriški ir smagūs. Mes, suaugusieji, apie daug ką galvojame per rimtai. Žaidimai suteikia lengvumo ir