Gruodžio 6 d.  pirmokams antrąkart buvo organizuota Fenomeno diena. Šių metų fenomenas – LAIKAS. Mokiniai turėjo galimybę dalyvauti šešiuose kūrybiškumą, kritinį mąstymą, bendradarbiavimą ugdančiuose užsiėmimuose.

Radijo klubo vadovė Rasa Zvilnaitė vedė pamoką „LEGO laiko istorija: nuo saulės laikrodžio iki telefono“, kurioje mokiniai pasinėrė į laiko matavimo raidą ir patys iš Lego kaladėlių kūrė įvairius istorinius laikotarpius, atspindinčius laiko matavimo prietaisus: nuo paprasčiausio saulės (šešėlio krypties) laikrodžio iki skaitmeninių laikrodžių modelių. Mokiniai tyrinėjo, kaip laiko suvokimas ir jo matavimas kito nuo pirmykščių bendruomenių iki šiuolaikinio pasaulio, kaip technologiniai išradimai pakeitė gyvenimo ritmą, darbo organizavimą, keliones. Užsiėmimas sujungė istoriją, technologijas ir kūrybą, palikdamas mokiniams aiškų ir smagų supratimą apie tai, kaip žmonės išmoko skaičiuoti laiką.

Lietuvių kalbos mokytoja Danguolė Giedraitė su mokiniais skaičiavo savo gyvenimo 60 sekundžių („60 mano gyvenimo sekundžių“). Viena minutė – daug ar mažai? Atsakymą į šį klausimą pirmokai pateikė labai greitai: minutė – labai mažai, bet… pradėjus kalbėti draugui apie save, ta minutė pasirodė tokia ilga. Be to, teko rimtai pasukti galvą, ką apie save papasakoti. Smagu, kad kiekvienoje klasėje atsirado mokinių, išdrįsusių kalbėti prieš auditoriją. Užsiėmimo pabaigoje pirmokai priėjo išvadą – viena minutė – akimirka, bet jei esi nepasiruošęs, ji gali būti net kankinamai ilga.

Lietuvių kalbos mokytoja Jolanta Valančienė vedė užsiėmimą „Laiko ženklai“, kuriame mokiniai turėjo galimybę pakliūti į įvairias epochas: senąją civilizaciją, Viduramžių, Renesanso, XX bei XXI amžius. Edukacija atskleidė pirmokų išprusimą, apsiskaitymą, kūrybiškumą, gebėjimą kritiškai mąstyti, atskleisti požiūrį į pasaulio permainas. Užduotys buvo labai įvairios: sukurti koliažą „Man labiausiai įdomi senovės civilizacija“, senovės artefakto modelį, parašyti dienoraščio įrašą, tarsi gyventumei XX a., sukurti skaitmeninį ar nupiešti plakatą „Šiandienos laiko ženklas“, sugalvoti ir nupiešti ateities daiktą 2125 m. Mokiniai taip aktyviai įsijungė į veiklas, kad kai kurie net pamiršo laiko limitą. „Laiko vagys: Kur dingsta mano laikas?“ klausė vokiečių kalbos mokytoja Danguolė Kukla ir anglų k. mokytoja Diana Nemeikienė. Mokiniai susipažino su Michaelio Ende romano „Momo“ pagrindinėmis idėjomis apie laiko vagis ir aptarė, kas šiandien dažniausiai atima jų laiką. Dirbdami grupėse, jie analizavo šiuolaikinius laiko vagis ir  savo įžvalgomis dalijosi įvairiomis formomis: kūrė „Laiko vagių žemėlapį“, komiksus ar  memus bei atliko trumpą statistinę analizę apie šešiolikmečių gebėjimą naudoti laiką. Atlikdami užduotis, mokiniai grožėjosi Didždvario gimnazijos buvusių mokinių Šimtadienio spektaklio, paremto minėtu romanu, ištraukomis ir  mėgino suprasti laiko vertę. Suprato viena – kad socialiniai tinklai atima labai daug jų gyvenimo laiko. Šią temą tęsė istorijos mokytojas Paulius Baranauskas ir anglų kalbos mokytoja Jurga Selvenienė „Laiko detektyvuose“. Mokiniams teko įminti istorines mįsles, ieškoti įkalčių, atlikti tyrimus, susijusius su industrine revoliucija. Ši tema mokiniams buvo nauja, todėl jie galės įgytas žinias panaudoti pamokose. Reflektuodami mokiniai akcentavo, jog jiems patiko dirbti grupėse, ieškoti informacijos ir ją pristatyti. Geografijos mokytoja Orinta Venckienė ir lietuvių kalbos mokytoja Dovilė Adomaitienė vedė užsiėmimą „Saulės laikrodžių žemėlapis: pažinkime Lietuvos astronominį paveldą“. Mokiniai susipažino su Lietuvoje atrastais ir išlikusiais saulės laikrodžiais, jų istorija, veikimo principais bei reikšme kultūrai. Remdamiesi surinkta informacija, jie sudarė Lietuvos saulės laikrodžių žemėlapį. Pirmokai ne tik pagilino geografijos ir kultūrinio paveldo žinias, bet ir ugdėsi viešojo kalbėjimo įgūdžius – pristatė pasirinktų saulės laikrodžių geografinę padėtį, jų ypatumus bei paskirtį, aptarė saulės laikrodžių svarbą žmogaus laiko suvokimui ir istorinei raidai.

Mokinių tvirtinimu, Fenomeno diena suteikė daug naujų žinių, žinių, kurių nėra mokyklinėje programoje, skirtos užduotys ugdė jų komandinį darbą, mokė ieškoti informacijos, ją sisteminti, spręsti problemas.

Audronė Saldauskienė, skyriaus vedėja

[